Krūties vėžio diagnostikos ir gydymo naujovės2022 Birželio 6

Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse gyvenimo eigoje  krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė pasakoja apie šios ligos priežastis, diagnostikos bei gydymo naujoves ir nuolatinės patikros svarbą, siekiant laiku pastebėti krūties vėžį ir užkirsti kelią jo vystymuisi.

Dažniausios krūties vėžio priežastys

Pasak gydytojos, yra išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

„Jei dar vakar buvo nustatinėjamos tik patogeninės BRCA-1 ir BRCA-2 genų (išgarsintų JAV kino aktorės Angelina Jolie) mutacijos, tai šiandien jau nustatinėjama daugiau nei 50-ties genų mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą, yra nemokamas, tyrimus galima pasidaryti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“. – pasakoja A. Čižauskaitė.

Kita grupė veiksnių, tai – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tai pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją), vėlai susilaukia pirmojo vaikelio (> 30 metų) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų, be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi viršsvorį ir yra nepakankamai fiziškai aktyvi. Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis. Tai – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.

Kaip laiku pastebėti šią ligą

Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Pasak patyrusios specialistės, reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopėte guzelį (-ius) krūtyje ar pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą pažeidimo vietoje. Visais šiais atvejais, nepaisant amžiaus, reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai, nes kas penkta krūties vėžiu serganti moteris yra jaunesnė nei 50-ties metų. „Taipogi reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Jei norite pasidaryti tyrimą – bendraukite su gydytoju“, – pabrėžia gydytoja.

Kaip keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas

Agnė Čižauskaitė sako, kad tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, vis dar nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ties iki 69-erių metų, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – vis dar neretai manoma, jog tikrinantis periodiškai, pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji gali būti visiškai pagydyta. Krūtims tirti, pasak gydytojos, pasitelkiamas gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias individualiai parinkus tiriamajai, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. „Dar visai neseniai labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu, nes buvo moksliškai įrodyta, kad pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai – jau mažiausiai antroji ligos stadija. Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu,“ – sako gydytoja.

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Trys pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims yra mamografija arba šiuo metu taikoma 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius, kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu ir tarpuose tarp jų atliekant ultragarsinį (UG) krūtų tyrimą. Moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, tiriamos dažniau – joms būtina kasmetinė patikra.

Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija. Jei dar vakar mėginiai buvo imami švirkšto pagalba (plonos adatos biopsija), šiandien šis pritaikymas išliko tik skysčio sankaupų aspiratams tirti, o visiems solidiniams dariniams privalu atlikti stulpelines (storos adatos) ar atviras (ekscizines) biopsijas. Šiandienos naujovė yra vakuuminė biopsija, kurios indikacijos kasmet plečiasi.

Kaip gydomas krūties vėžys ir kokių rezultatų galima tikėtis

Jeigu ligonei patvirtinama krūties vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Jei dar vakar krūties vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, šiandien sprendimą priima gydytojų konsiliumas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Konsiliumo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.

Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.

Šiandien chirurginis gydymas taiko pažangiausius plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodus. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti, bet neretai net ir pagerinti savo kūno įvaizdį, o taip pat išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių kaip krūties netekimas ar rankos sutinimas (limfedema).

Vakar naudotą metileno mėlio dažą šiandien pakeitė sarginio limfmazgio žymėjimas radioaktyvaus technecio izotopais.

Paradoksalu, tačiau tobulėjant sisteminiam gydymui, kurį skiriant prieš operaciją naviko dydį galima sumažinti iki tokio, kuomet galima atlikti krūtį tausojančią operaciją, ar visiškai sunaikinti bei tobulėjant chirurginei technikai, kai vėžiui pašalinti taikomi plastikos chirurgų naudojami metodai, visiško krūties pašalinimo operacijų skaičius išsivysčiusiose šalyse didėja. Tai, pasak gydytojos, galima paaiškinti keletu priežasčių. Pirmoji – jau minėta genetinė patikra, kurios metu nustačius tam tikras patogenines genų mutacijas, tikimybė kartotinai susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnė. Antroji – spindulinio gydymo vengimas, trečioji – baimė, jog likusioje krūties dalyje liga pasikartos ar reikės papildomų operacijų nevisiškai pašalinus ligą pirmosios operacijos metu. Ir paskutinė, tikriausiai pati svarbiausia, tai – poodinės mastektomijos saugumo mokslinis pagrįstumas bei ištobulintos krūtų atkūrimo metodikos.

Krūties atkūrimo galimybės

Pasak gydytojos chirurgės, krūties netekimas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę po ligos bloginančių veiksnių. Krūties atkūrimo galimybė yra aukšto lygio krūties gydymo centro rodiklis. Šiandien Lietuvoje moteris gali pasinaudoti visomis pasaulyje siūlomomis krūties atkūrimo galimybėmis – krūties atstatymu savais audiniais, protezais ar mišria atkūrimo metodika.

Krūties atstatymas savais audiniais, skirstomas į dvi grupes – krūties atstatymą audinių lopais ir riebalų persodinimą. Audinių lopai gali būti pasukamieji, kuomet lopas gauna kraują iš raumens kojytės, arba laisvi, kuomet lopas prisiuvamas sujungiant kraujagysles mikrochirurgine technika. „Tokiu būdu atstačius krūtį, ji atrodo natūraliai, sensta, svyra kaip ir sveikoji, tačiau operacija traumuoj

anti, nukenčia donorinė lopo sritis, ypač tuomet, kai tenka pašalinti dalį raumens. Laisvo lopo panaudojimo atveju moteris trikdo naujosios krūties nejautra. Visgi tai – puikus pasirinkimas moteriai, kai neįmanoma išsaugoti krūties odos, rekonstrukcija atliekama ne krūties pašalinimo operacijos metu, o vėlyvesniame periode, taipogi, kai kitos rekonstrukcijos metodikos jau išmėgintos,“ –  sako A. Čižauskaitė.

Riebalų transplantacija – naujas ir labai plačiai pasaulyje plastinėje chirurgijoje naudojamas metodas, kuomet riebalai nusiurbiami iš tam tikrų kūno sričių, kur jų sankaupos didžiausios, ir suleidžiami į krūties sritį, taip atstatant jos tūrį. Šis krūties atkūrimo metodas labiausiai tinka nedidelių krūtų savininkėms.

Dar viena krūties atkūrimo galimybė – protezai (implantai ir audinių plėtikliai). Tai populiariausias šiandienos metodas JAV, jis sparčiai lenkia rekonstrukcijas savais audiniais. Tokia operacija techniškai paprastesnė, greitai pasiekiamas geras estetinis rezultatas. Specialistės teigimu, tai – tobula operacija, atliekant riziką mažinančią krūties pašalinimo operaciją nustatytų patogeninių mutacijų atveju. Pagrindinis šios operacinės metodikos trūkumas yra tai, jog ligos atveju būtų onkologiškai saugu operacijos metu pašalinus krūties liauką palikti odą, o geram estetiniam rezultatui pasiekti ir spenelio-areolės kompleksą. Taipogi po operacijos krūčiai neturėtų būti taikomas išorinis spindulinis gydymas, kurio pasekmė – aplink implantą susiformavusi kieta jungiamojo audinio kapsulė, spaudžianti ir raukšlėjanti viduje esantį implantą.

Mišrus metodas pasirenkamas derinant prieš tai aptartus metodus. Apsispręsti, kurį krūties atkūrimo metodą pasirinkti, moteriai padeda gydantis gydytojas, įvertinęs ligos išplitimą, moters anatomines savybes, gretutines ligas, žalingus įpročius bei moters lūkesčius.

Ar išgydžius šią ligą, moteris gali gyventi pilnavertį gyvenimą

„Norėčiau sakyti, kad taip, tačiau tikriausiai ne visuomet. Moterų pilnatvės jausmą gali sunkinti keletas faktorių. Tai – vartojami hormoniniai medikamentai ir šalutiniai jų poveikiai, pooperaciniai kūno įvaizdžio pokyčiai – krūtų asimetrija, randai, tūrio defektai ar dar blogiau krūties nebuvimas. Kita pavojinga būklė su kuria susiduria moterys, kurioms šalinami pažasties limfmazgiai ir taikomas spindulinis gydymas į pažasties duobės sritį, tai – limfedema. Būklė, kuomet sutinsta ranka, ją skauda, veržia, sunku atlikti įprastus kasdieninius veiksmus,“ – atvirai pasakoja gydytoja.

Pasak jos, moterys įveikusios ligą dažnai kaltinamos esą nevertina antro joms suteikto gyvenimo šanso, o sielvartauja dėl tokių niekų, kaip randai krūtyse. Tačiau viskas yra žymiai sudėtingiau, krūtys moteriai – ne tik moteriškumo, seksualumo, motinystės simbolis, tai – kūno dalis, kuri nepelnytai laikoma nereikšminga.

Patarimo, kaip laimingai gyventi po ligos nėra. „Pirmiausia, jei įmanoma, reikia stengtis pašalinti kokybę bloginančias priežastis, tuomet sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti, nuolat lankytis pas prižiūrintį gydytoją onkologą bei nevartoti neaiškios kilmės preparatų nepasitarus su gydytoju,“ – sako A. Čižauskaitė.

Moteriškumo ir vilties šventė – „Šv. Magdalenos naktis“

Siekiant atkreipti dėmesį į krūties vėžį, jau ketvirtus metus Klaipėdoje organizuojama „Šv. Magdalenos naktis“, kuri šiemet vyks liepos 23 d. Šio projekto idėjos autorius yra brolis Benediktas Jurčys OFM. Tai – Lietuvos krūties vėžio asociacijos (www.ltkva.org) kartu su MBO Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliais, Šv. Pranciškaus Vilties miestu, Šv. Pranciškaus onkologijos centru, Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos universitetu bei didžiosiomis Lietuvos ligoninėmis rengiamas projektas, skirtas švęsti gyvenimą kovoje su krūties vėžiu. Taip pat tai – moteriškumo ir vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali būti paliesta šios ligos.

Sveikųjų ir sergančiųjų ėjimas ir bėgimas kartu nakties metu yra graži solidarumo ir tikėjimo prisikėlimo aušra išraiška. Naujajame testamente aprašoma, kad Šv. Magdalena priklausė artimiausiam Jėzaus mokinių ratui ir buvo pirmoji, kuri sutiko prisikėlusį Kristų. Ji viltingai bėgo pranešti šią žinią apaštalams. Būtent čia ir slypi „Vilties bėgimo“ priešistorė. „Kaip  Šv. Magdalena naktį ieškojo Kristaus ir rado prisikėlimo viltį, taip ir moterys kviečiamos kartu keliauti iš tamsos į šviesą“, – sako idėjos sumanytojas br. Benediktas.

„Projektu bandome atkreipti visuomenės ir sergančiųjų dėmesį į aktualiausius ligos aspektus, mažą krūties vėžio žinomumą, kuris sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą bei užleistų ligos stadijų gausą. Renginyje kasmet rengiama neatlygintina ultragarsinė krūtų patikra, kurios metu buvo ištiriama daugiau nei 200 moterų. Patikrą neatlygintinai vykdo geriausi visos Lietuvos krūtis tiriantys specialistai. Taip pat siūloma neatlygintina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacija, kurioje moterys gali išsakyti savo lūkesčius ir nusiskundimus dėl krūtų asimetrijos po operacinio jų gydymo ar krūties pašalinimo“, – pasakoja A. Čižauskaitė.

Renginį vainikuoja naktinis Lietuvos mėgėjų tarpklubinės taurės moterų bėgimas ar ėjimas ir šventinis koncertas. Renginį globoja LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Renginio organizatoriai ir globėjai džiaugiasi, kad šis renginys tapo kasmetiniu. Tai ir šiemet, kai liepos mėnesį Klaipėdos mieste pakibs violetinės spalvos vėliavėlės su Šv. Magdalenos ikona, visos moterys žinos, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis.

„Moterys, ateikite pasitikrinti, nes tai gali išgelbėti Jūsų gyvybę!“, – baigdama pokalbį ragina Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.