Vitrifikacija

Greitas kiaušialąsčių, zigotų, embrionų, blastocistų šaldymas, – tai neperkeltų į gimdą moters lytinių ląstelių užšaldymas ir laikymas skysto azoto konteineryje, kol pacientai pareiškia valią jas atšildyti. Perkeliant atšildytus embrionus išvengiama pakartotinos pagalbinio apvaisinimo procedūros ir vaistų kiaušidžių stimuliacijai vartojimo. Tokiu būdu tausojama moters sveikata.

Spermos šaldymas suteikia galimybę ateityje turėti savų vaikų tais atvejais, kai numatomas onkologinių ligų chemoterapinis, rentgenoterapinis ar operacinis gydymas. Vėliau, kai vyras pasveiksta, atšildyta jo sperma gali būti naudojama apvaisinti jo partnerę, taikant IUI, IVF ar ICSI pagalbinio apvaisinimo metodus.

„Northway“ Vaisingumo centras siūlo gametų (kiaušialąsčių ir spermatozoidų) bei embrionų (zigotų, 2-3 dienos embrionų ir blastocistų) šaldymą. Nors esant tam tikroms indikacijoms, gametų šaldymas taip pat atliekamas, tačiau didžiąją dalį sudaro embrionų ir blastocistų šaldymas. Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, priklausomai nuo moters amžiaus ir embrionų kokybės, į gimdą perkeliami nuo 1 iki 3 embrionų, likę embrionai užšaldomi. Užšaldyti embrionai naudojami nepavykus pasiekti nėštumo „šviežio“ ciklo pagalba ar porai planuojant susilaukti daugiau vaikų. Tokiu būdu tausojama moters sveikata (nereikia vartoti kiaušides stimuliuojančių hormoninių vaistų) , kumuliacinio nėštumų dažnio dėka didėja procedūros sėkmės procentas bei optimizuojami pagalbinio apvaisinimo procedūros kaštai. Ypatingai svarbu kad embrionų šaldymas įgalina išvengti rizikų, susijusių su kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromu.

Tačiau tam, kad kriokonservavimo pasekoje embrionai ne tik išgyventų, bet ir sėkmingai implantuotųsi gimdoje, reikia optimalaus šaldymo – atšildymo protokolo.

Šaldomi embrionai patiria sumažėjusios temperatūros poveikį, nulemiantį fizinius pasikeitimus, susijusius su viduląstelinio ledo susidarymu. Šaldymo metodikos pasirinkimui svarbus ląstelės dydis, paviršiaus apimtis, laidumas vandeniui. Nustatyta, kad daugelis fizinių kitimų nėra tiesiškai priklausomi nuo temperatūros. Atsižvelgiant į tai buvo parinktos optimalios šaldymo programos ir pagerėjo ląstelių išgyvenamumas. Retai kur benaudojamas „lėtas“ ląstelių šaldymo metodas rėmėsi ledo susidarymo kontrole („seeding“) ir truko kelias valandas. Be to šaldant embrionus lėtuoju būdu, reikėjo specialaus įrenginio. Bet svarbiausia, „lėtas“ šaldymas neužtikrino pakankamai gero embrionų išgyvenimo bei nėštumų procento. Tik atsiradus „greitam“ embrionų šaldymui „vitrifikacijai“, pagerėjo ląstelių išgyvenamumas ir ženkliai išaugo embrionų implantacijos dažnis.