Šlapimo pūslės uždegimas

Ūminis cistitas – tai įvairių priežasčių sąlygotas šlapimo pūslės uždegimas. Šia liga suserga tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Visgi jaunesnės nei 50 metų moterys cistitu serga maždaug 3 kartus dažniau nei vyrai. Teigiama, kad trečdalis moterų bent kartą gyvenime susidūrė su šlapimo pūslės uždegimo simptomais. Tam įtakos turi moters kūno anatomija – moterų šlaplė palyginti trumpa, ji yra arti makšties bei išangės, kur esama daug uždegimą galinčių sukelti bakterijų.

Nustatyta, kad dažniau cistitu suserga moterys, turinčios lytinių santykių, ypač jei naudojamų kontraceptinių priemonių sudėtyje yra spermicidų. Dėl apsunkinto šlapimo pūslės išsituštinimo, nėščios moterys taip pat yra labiau linkusios sirgti cistitu. Uždegimai gali dažniau kartotis po menopauzės, nes estrogenų stoka lemia makšties gleivinės suplonėjimą.

Ligos priežastys

Dažniausiai ūminį cistitą sukelia iš žarnyno per šlaplę, o iš jos į šlapimo pūslę patekusios bakterijos. Apskritai, šlapimo pūslės mikrofloroje bakterijų nėra, todėl šlapimas yra sterilus. Normaliomis sąlygomis, bakterijoms patekus į šlapimtakius, stipri imuninė sistema greitai sureaguoja į svetimkūnius bei sėkmingai su jais susidoroja. Kai imuninė sistema susilpnėja, kartu sumažėja ir jos galimybės kovoti su bakterijomis. Tuomet žmogaus organizmas nebesusitvarko su svetimkūniais, jie pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Žymiai rečiau pūslės uždegimą sukelia virusai, chlamidijos, mikobakterijos, grybeliai ar šistosomos.

80-85% nekomplikuoto cistito atvejų infekcijos sukėlėjas – E.coli. Tai bakterijų grupė, kuri gali sukelti viduriavimą, šlapimtakių, kvėpavimo takų infekcijas bei kitas ligas. Šios rūšies bakterijos yra atsparios didžiajai daliai antibiotikų, tad išgydyti tokios kilmės infekciją yra gan sudėtinga.

Kai kuriais atvejais cistito kilmė gali būti neinfekcinė. Tai radiacinis (pavyzdžiui, vyrams taikant radioterapiją prostatos vėžio gydymo metu), cheminis (pavyzdžiui, kai ciklosfamidas gali sąlygoti hemoraginį cistitą), arba autoimuninis cistitas (pasitaiko pacientams, sergantiems Krono liga, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu ar kitomis autoimuninėmis ligomis). Susirgimo šia liga rizika padidėja, jei žmogus kenčia nuo akmenligės, cukrinio diabeto, taip pat esant padidėjusiai prostatai, įgimtoms šlapimtakių anomalijoms, nesilaikant tinkamos higienos.

Simptomai

Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių simptomų. Jis nustatomas atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą. Tačiau įprastai pūslės uždegimas pasireiškia šlapinimosi sutrikimais. Jaučiamas dažnas (maždaug kas 15-20 min.) ir staigus noras šlapintis, šlapinimosi metu patiriamas skausmas ar net deginimo pojūtis. Nepaisant didelio noro šlapintis, išsiskiria nedidelis šlapimo kiekis, jis gali būti drumstas arba raudonas. Jei cistitą sukėlė chlamidijos, kartu su šlapimu gali pasirodyti ir pūlingų, gleivingų išskyrų.

Diagnostika ir gydymas

Jei pajutote minėtus simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Ūminis cistitas diagnozuojamas remiantis tipiniais ligos simptomais, paciento apžiūra bei laboratorinių tyrimų duomenimis. Tiriant šlapimą nustatoma leukocitų, nitritų hematurija ir bakteriurija.

Antibiotikai yra pirmieji vaistai, kuriais reikėtų gydyti uždegimą. Kokiais vaistais bus gydoma ir kiek ilgai juos reikės vartoti, priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir bakterijų, kurios yra rastos jo šlapime, rūšies. Įprastai jau po kelių dienų simptomai praeina. Tačiau, reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų ir tęsti antibiotikų vartojimą dar 3-7 dienas po simptomų dingimo tam, kad įsitikintumėte, jog infekcija yra visiškai išgydyta.

Negydomas pūslės uždegimas gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, išplisti į kitus organus. Laiku nesusirūpinus savo sveikata gali išsivystyti inkstų geldelių uždegimas. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją urologą ir pradėti gydymą.