Skydliaukės mazgai. Kada prireikia operacinio gydymo?

Skydliaukė – tai nedidelis drugelio formos organas, esantis priekinėje kaklo dalyje. Ji sudaryta iš dviejų skilčių: kairės ir dešinės, kurias jungia vadinamoji sąsmauka. Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, gamyba.

Viena dažniausių skydliaukės patologijų – mazginiai dariniai, dažniausiai randami atliekant ultragarsinį skydliaukės tyrimą. Mazgai randami atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu. Skydliaukės mazgai nustatomi maždaug pusei suaugusiųjų. Su šia problema susiduria net 70 procentų vyresnio amžiaus žmonių. Daugeliu atveju skydliaukės mazgai būna nepiktybiniai. Apie tai, kaip skydliaukės mazgai diagnozuojami ir gydomi pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas chirurgas med. dr. Vitalijus Eismontas.

Pasak patyrusio specialsto, toli gražu ne visi skydliaukės mazgai reikalauja gydymo. Dažnai jie visiškai nesutrikdo skydliaukės veiklos ir funkcijos. Maži, nesutrikdantys skydliaukės veiklos ir nesukeliantys jokių simptomų mazgai negydomi, svarbu juos tiesiog reguliariai stebėti ir konsultuotis su gydytoju.

Įtariant, kad darinys gali būti piktybinis, atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija. Jos metu, kontroliuojant ultragarsu, į mazgą įduriama plonytė adata ir paimama šiek tiek audinio ląstelėms ištirti. Citologinis tyrimas parodo, ar ląstelės gerybinės, ar piktybinės. Remiantis jo rezultatais parenkamas atitinkamas gydymas arba stebėjimo taktika.

Jeigu aptinkamos vėžinės ląstelės, atliekama operacija, kurios metu dažniausiai pašalinama visa skydliaukė ir kartu esantys vienos, o kartais ir abiejų pusių kaklo limfmazgiai.

Kita indikacija operacijai – augantys nepiktybiniai skydliaukės mazgai. Kartais tai būna daugybiniai mazgai, kartais – vienas greitai augantis, besikeičiantis mazgas. Daugybiniai skydliaukės mazgai stebimi šeimos gydytojų ir gydytojų endokrinologų, ambulatoriškai atliekant įvairius tyrimus, kurių pagrindinis – skydliaukės echoskopija.

„Mazgo atsiradimas skydliaukėje tikrai nereiškia, kad iš karto reikia atlikti operaciją. Šiais laikais, ištobulėjus diagnostikai, kai gydytojai endokrinologai pradėjo punktuoti skydliaukės mazgus, skydliaukės operacijų ženkliai sumažėjo, lyginant su tuo, kiek jų buvo atliekama prieš kelis dešimtmečius. Pacientui nebesiūlomas operacinis gydymas vos radus mazgą, tačiau pirmą kartą jį aptikus svarbu atmesti piktybinių navikų galimybę“, – aiškina dr. V. Eismontas

Pasak gydytojo chirurgo, esant nepiktybiniams skydliaukės susirgimams, operacija rekomenduojama tais atvejais, kai vienas ar daugybiniai mazgai skydliaukėje ima sparčiai augti, keičiasi jų forma ir jie pradeda trukdyti žmogui. Mazgui spaudžiant kvėpavimo takus atsiranda oro trūkumas. Jis gali spausti ne tik kakle esančią trachėją, bet ir stemplę, o tai gali sukelti maisto rijimo sutrikimus. Esant šiems požymiams gali būti siūloma operuoti skydliaukę net esant vienam skydliaukės mazgui. Paprastai tokius simptomus sukeliantys skydliaukės mazgai būna didesni nei 3 cm.

Dar viena indikacija skydliaukės šalinimo operacijai esant nepiktybiniams susirgimams – kai pati skydliaukė yra labai išvešėjusi ir nepadeda slopinantys skydliaukės veiklą medikamentai. Operacija gali būti atliekama ir tada, kai skydliaukė pasidaro labai didelė, deformuojasi kaklas ir tai tampa estetine problema.

Specialistas primena, kad norint laiku diagnozuoti skydliaukės mazgus, rekomenduojama reguliariai profilaktiškai atlikti skydliaukės echoskopiją, nes dauguma jų aptinkama būtent profikaltinių tyrimų metu. Neretai žmogus nejaučia jokių simptomų, tačiau atliekant echoskopiją randami didesni ar mažesni mazgeliai skydliaukėje. Tokiu atveju pacientas nukreipiamas pas gydytoją endokrinologą, kuris paskiria skydliaukės hormonų tyrimą ir taip įvertina, ar skydliaukė normaliai funkcionuoja.

Visgi apie skydliaukės sutrikimus, gali išduoti tokie klinikiniai požymiai, kaip padidėjės prakaitavimas, nervingumas, dirglumas, padažnėjęs širdies plakimas, liaudiškai tariant, „besidaužanti“ širdis.  Jaučiant šiuos simptomus, rekomenduojama atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą. Neretai jo metu aptinkamas mazgas ar keli mazgai, kurie yra funkciškai aktyvūs, o atlikus skydliaukės hormonų tyrimą, paaiškėja, kad jie turi įtakos blogai paciento savijautai.

Dažniausiai skydliaukės sutrikimai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir ypatingai moterims. Joms atliekama net apie 80 proc. visų skydliaukės operacijų. Nors, gydytojo teigimu  griežtų rekomendacijų skydliaukės ligų profilaktikai nėra, siekiant laiku pastebėti pakitimus, nuo 60-ties metų rekomenduojama reguliariai profilaktiškai atlikti skydliaukės echoskopiją. Pajutus anksčiau minėtus simptomus, kreiptis dėl skydliaukės ištyrimo reikėtų iš karto. 

„Įtardamas skydliaukės sutrikimus, įprastai šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją endokrinologą. Jei ultragarsinio tyrimo metu nustatomi didesni ar mažesni mazgeliai skydliaukėje, žiūrima, koks tas mazgas yra. Patyrę endokrinologai, patys atliekantys skydliaukės ultragarsinį tyrimą, mato, ar mazgas gali turėti supiktybėjusių ar įtartinų ląstelių. Jeigu kažkoks vienas ar keli mazgai išsiskiria iš aplinkinių, ar net ir vienintelis esantis mazgas yra įtartinas, atliekama mazgo aspiracinė punkcija. Jeigu ląstelės gerybinės ir nėra įtarimų dėl vėžinių ląstelių, mazgas nesukelia klinikinių simptomų, žmogui netrūksta oro, nespaudžia kvėpavimo takų, jų operuoti nereikia. Bet jei randamos vėžinės ląstelės, žmogus iš karto nukreipiamas operaciniam gydymui“, – pasakoja dr. V. Eismontas.

Pasak patyrusio specialisto, yra ir tarpinių variantų, kai aptinkamos įtartinos ląstelės. Kai gaunamas toks atsakymas, žmogui dažniausiai siūlomas operacinis gydymas ir pašalintos skydliaukės dalies histologinis tyrimas.

Gerybinių skydliaukės mazgų šalinimo operacija trunka apie valandą, ji atliekama taikant bendrinę nejautrą. Operacijos metu pašalinama pusė skydliaukės kartu su mazgu ir atstatoma visa anatomija. Atliekant skydliaukės operaciją, daromas maždaug 4 cm ilgio pjūvelis priekinėje kaklo dalyje. Jis atliekamas taikant į kaklo raukšlę, todėl dažniausiai, praėjus pusmečiui po operacijos, yra sunkiai įžiūrimas, o kartais ir visai nematomas. Žaizdelė susiūvama labai plonu tirpiu siūlu, tad jo išiminėti nereikia. Pašalinus pusę skydliaukės pacientas po operacijos klinikoje praleidžia vieną dieną. Kitos dienos ryte žaizdelė perrišama, ir pacientas išrašomas į namus. Namuose perrišinėti žaizdos nereikia, tvarstį po 3–4 parų rekomenduojama nusiklijuoti ir daugiau jo nebedėti. Sulaukus pašalintos skydliaukės dalies histologinio tyrimo, pacientas turi nukreipiamas vizitui  pas šeimos gydytoją ar endokrinologą.

Pasakodamas apie tai, kaip laiku atlikta skydliaukės operacija gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, gydytojas prisimena savo pacientės atvejį. Moteris buvo stebima dėl mazgo vienoje skydliaukės skiltyje. Mazgas ilgą laiką nesikeitė, bet vėliau pradėjo trukdyti, spausti kvėpavimo takus, trachėją, sparčiai augti. Moteris sakė, kad greitai pavargsta, skundėsi dusuliu, bendru silpnumu. Ji manė, kad tai –  širdies problemos, tačiau po atliktų skydliaukės tyrimų ir specialistų konsultacijų paaiškėjo, jog blogos pacientės savijautos priežastis – mazgas skydliaukėje, todėl buvo nuspręsta operuoti ir pašalinti pusę skydliaukės. Chirurgo teigimu, operacija praėjo sėkmingai, atlikus histologinį tyrimą, vėžinių ląstelių nebuvo rasta.

Lina Stonienė pasakoja, kad, aptikus skydliaukės mazgą, ji kasmet tikrindavosi profilaktiškai, tačiau prasidėjus pandemijai, beveik tris metus nebuvo pas gydytojus. Po ilgos pertraukos atvykus pasitikrinti, buvo pastebėta, kad darinys pasikeitęs, spaudžia trachėją, todėl nutarta nelaukiant jį operuoti. Pacientės teigimu, medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje atlikta operacija praėjo sklandžiai, pooperacinis periodas buvo lengvas.

Dabar, pasak gydytojo, moteris ne tik nebejaus varginančių simptomų, bet ir nebegaiš laiko nuolat tikrindamasi ir atlikdama tyrimus, kas būtų neišvengiama, siekiant stebėti pokyčius nesioperuojant.

„Nors priimant sprendimą, ar operuoti skydliaukę, reikia atsižvelgti į labai daug dalykų, jeigu gydytojas rekomenduoja operaciją atlikti, patartina tai ir daryti. Svarbu žinoti, kad vėlesniam laikui atidedama operacija, tikėtina, bus sudėtingesnė, didės pooperacinių komplikacijų rizika“, – baigdamas pokalbį įspėja gydytojas chirurgas dr. V. Eismontas.