Susijusios paslaugos
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – kas tai?
Policistinių kiaušidžių sindromas, arba PKS, yra viena iš tų klastingų ligų, kurios gali paveikti visą organizmo sveikatą bei pabloginti gyvenimo kokybę. Deja, dažniausiai PKS nustatoma tik, kai vaisingo amžiaus moterys kreipiasi į gydytojus dėl mėnesinių nebuvimo ar, kad negali pastoti.
Dėl ko tiksliai PKS išsivysto vis dar nėra aišku. Tačiau yra žinoma, kad didesnė PKS rizika yra susijusi su:
- Genetiniais faktoriais (jei kažkas šeimoje serga/sirgo),
- Viršsvoriu ir nutukimu,
- Cukriniu diabetu (II tipo),
- Aplinkoje esančiais chemikalais.
Paprastai sakant, policistinių kiaušidžių sindromas paveikia moters hormonų kiekius organizme.
Padaugėja testosterono („vyriško hormono“) bei insulino (reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), gali išsivystyti ir atsparumas insulinui, o tai lemia padidėjusį kūno plaukuotumą, svorio augimą.
Taip pat susidaro daug skysčio pripildytų cistų kiaušidėse. Jos kartu su šiais hormonais, trukdo reikalingų hormonų gamybai, kiaušialąsčių brendimui bei ovuliacijai. Visa tai sujaukia normalią moters reprodukcinės sistemos veiklą, gali lemti nevaisingumą, persileidimus bei kitas nėštumo komplikacijas.
PKS lemia ne tik vaisingumo sutrikimus, bet taip pat yra susijusi su padidėjusia cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos gleivinės vėžio ir depresijos rizika.
Net iki 80% moterų su PKS nustatomas viršsvoris ar nutukimas. Tyrimai rodo, kad numetus bent 5% pradinio svorio, žymiai pagerėja ne tik bendra PKS prognozė, bet ir pastojimo tikimybė.
Kas gali signalizuoti, kad tau PKS?
- Nereguliarios ar dingusios mėnesinės
- Padidėjęs kūno ir veido plaukuotumas
- Padidėjęs svoris
- Veido odos spuoguotumas (aknė)
- Nepavyksta pastoti jau metus laiko
Jei pasireiškia kažkurie iš šių simptomų, nelaukite. Kreipkitės į gydytojus ir jie padės nustatyti to priežastį bei pagelbės jūsų situacijoje.
PKS dar nereiškia, kad negalėsite susilaukti vaikų. Ir su PKS kai kurios moterys pastoja natūraliai, o kitoms padeda ovuliacijos skatinimas bei pagalbinio apvaisinimo technologijos.
Parengta kartu su Ieva Miceikaite, medicininės genetikos ir klinikinių tyrimų srities doktorante (University of Southern Denmark).