Ką reikia žinoti apie gimdos kaklelio vėžį
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 m. 604 000 moterų buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, net 342 000 moterų nuo šios ligos mirė. Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausių ir Lietuvos moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Tai antras pagal dažnumą vėžys 15-44 metų amžiaus moterų tarpe. Kasmet Lietuvoje daugiau nei 400 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę, apie 200 moterų nuo šios ligos miršta. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė-ginekologė Sigita Neverauskienė teigia, jog nepaisant grėsmingos statistikos, laiku nustatyta diagnozė užtikrina sėkmingą ikivėžinių pakitimų ir ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio gydymą. Specialistė primena, ką svarbu žinoti apie šią klastingą ligą.
Klastinga liga, iš pradžių nepasireiškianti jokiais simptomais
Pasak S. Neverauskienės, gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Nuo didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) patekimo į organizmą iki gimdos kaklelio vėžio išsivystymo praeina gana ilgas laiko tarpas. Tai gali trukti 12-20 metų. Viruso pažeistose gimdos kaklelio ląstelėse pirmiausia atsiranda ikivėžiniai pakitimai. Tiek ikivėžiniai pakitimai, tiek ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Tik reguliariai atvykstant profilaktinei patikrai galima anksti diagnozuoti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, sėkmingai juos gydyti ir užkirsti kelią tolesniam jų vystymuisi.
„Nedelsti ir atvykti patikrai reikia pastebėjus kraują po lytinių santykių, kraujavimą tarp menstruacijų, nemalonaus kvapo išskyras, jaučiant skausmus dubens srityje. Reikėtų sunerimti ir atsiradus kraujavimui menopauzės metu“, – įspėja gydytoja. Pasak jos, gimdos kaklelio paviršinėse ląstelėse prasidėję pakitimai, jų negydant, plinta gilyn, vėžys pažeidžia makštį, gimdą, aplink esančius audinius. Piktybinių ląstelių atsiranda limfmazgiuose, kraujo keliu jos patenka į kepenis, plaučius, kaulus. Vėlyvosiose ligos stadijose pacientes vargina skausmai dubens ir juosmens srityje, kojose, atsiranda karščiavimas, prarandamas apetitas, krenta svoris, gali patinti viena ar abi kojos.
Akušerės-ginekologės teigimu, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas moterims nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Jis retai nustatomas jaunesnėms nei 20 metų amžiaus merginoms, tačiau tokių atvejų vis pasitaiko. Menopauzės periodu moterys taip pat turėtų nepamiršti apie vis dar išliekančią šios ligos riziką ir, atsiradus minėtiems simptomams, atvykti ginekologo konsultacijai.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika
Gimdos kaklelio ikivėžiniai susirgimai ir vėžys diagnozuojami atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą (PAP testą). Šio tyrimo metu šepetėliu paimamos gimdos kaklelio ląstelės. Radus pakitimų, atliekamas papildomas ištyrimas: jei to nebuvo padaryta anksčiau, ieškoma didelės onkogeninės rizikos ŽPV, atliekamas palyginus neseniai pradėtas naudoti CINtec PLUS tyrimas, padedantis diagnozuoti ŽPV infekcijos sukeltą piktybinę ląstelių transformaciją. Nustačius pokyčius, tiriama toliau: atliekama gimdos kaklelio kolposkopija (apžiūra mikroskopu) ir biopsija (specialiu instrumentu paimamas ir laboratorijoje ištiriamas gimdos kaklelio audinių gabalėlis). Gali prireikti ištirti daugiau pakitusių audinių. Tokiu atveju atliekama gimdos kaklelio konizacija, stengiantis pašalinti visus matomus pakitimus. Pasak S. Neverauskienės, jeigu ginekologinės apžiūros metu įtariamas į gilesnius kaklelio audinius išplitęs vėžys, kolposkopija ir biopsija gali būti atliekama iš karto, tos pačios konsultacijos metu.
Gimdos kaklelio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys yra didelės onkogeninės rizikos ŽPV. Virusas perduodamas lytinių santykių metu, nors užsikrėsti galima ir tiesiogiai nuo lytinių organų odos, ją liečiant. Mokslinių tyrimų duomenimis, ŽPV infekcija bent kartą užsikrečia apie 80 procentų moterų. Jeigu imuninė sistema stipri, net 90 procentų užsikrėtimų atvejų virusas iš organizmo pašalinamas per dvejus metus. Jeigu organizmas viruso nepašalina, infekcija jame išlieka ir tampa lėtine. Virusas, patekęs į gimdos kaklelio ląsteles dauginasi, pakeičia ląstelių DNR ir iš normalių jos virsta vėžinėmis. Tai ilgai trunkantis procesas – jeigu moters imuninė sistema nepažeista, gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti per 15-20 metų. Jeigu imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, moterims, infekuotoms ŽIV, šis laikotarpis sutrumpėja iki 5-10 metų.
Pašnekovė primena, kad gimdos kaklelio vėžio riziką didina rūkymas, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelis lytinių partnerių skaičius, prezervatyvų nenaudojimas, lytiniu būdu plintančios ligos, dažni gimdymai, nusilpusi imuninė sistema. Rizika didėja ir ilgiau nei 9 metus naudojant sudėtines hormonines kontraceptines priemones.
Kalbant apie gimdos kaklelio vėžio gydymą, S. Neverauskienė sako, kad taikomi metodai ir gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos stadijos. Tik aptikus ikivėžinius pokyčius ir juos pašalinus, dauguma pacienčių gali tikėtis visiško pasveikimo. Gimdos kaklelio vėžys gydomas chirurginiu būdu, taikoma spindulinė terapija, chemoterapinis arba kombinuotas gydymas. Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį pirmoje stadijoje ir užtikrinus tinkamą gydymą, penkis metus išgyvena net 98 proc. pacienčių. Tačiau, diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia vos 15-17 proc.
Ligos prevencija ir patarimai moterims
Anot gydytojos akušerės-ginekologės, Lietuvoje šiuo metu turime visas pasaulyje taikomas gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemones.
Pirmiausia, tai – mergaičių vakcinacija nuo ŽPV (taip pat rekomenduojama skiepyti ir berniukus). 2016 m. mūsų šalyje valstybės lėšomis nuo ŽPV pradėtos skiepyti 11-os metų sulaukusios mergaitės. Mergaitėms, kurios nemokamos vakcinacijos programos pradžioje buvo vyresnės nei 11 metų, specialistė pataria skiepytis mokama vakcina. Būtina paauglius šviesti apie rūkymo žalą, sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimą.
Antrinė šios ligos prevencija – gimdos kaklelio vėžio patikra ir ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas. 2004 m. Lietuvoje pradėta vykdyti valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuri nuo šių metų buvo kiek pakoreguota ir dabar 25–34 metų amžiaus moterims kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), o moterims nuo 35 iki 59 metų kas penkerius metus – didelės onkogeninės rizikos ŽPV tyrimas skystoje terpėje. Radus ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas. Atvykti šiam testui pagal programą moteris kviečia šeimos gydytojas.
Tačiau specialistė primena, kad šis susirgimas diagnozuojamas ir jaunesnėms pacientėms, pagal amžių nepatenkančioms į valstybės finansuojamas profilaktines programas. Siekiant laiku pastebėti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, dar nesulaukusioms 25 metų amžiaus moterims, onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus trejiems metams nuo pirmųjų lytinių santykių. Specialistė taip pat pabrėžia, kad patikra dėl gimdos kaklelio vėžio būtina ir pasiskiepijusioms nuo ŽPV moterims. Visoms vyresnėms nei 25 metų nėščiosioms, kurioms onkocitologinis tepinėlis nebuvo atliktas per pastaruosius trejus metus, rekomenduojama jį atlikti nėštumo pradžioje.
Siekiant išvengti klastingos ligos, pašnekovė kviečia moteris būti sąmoningomis, nepamiršti prevencijos priemonių ir reguliarių profilaktinių sveikatos patikrinimų. „Mes, gydytojai, negalėsime padėti išvengti ligų ir sėkmingai jų gydyti, jeigu nesirūpinsite savo sveikata pačios ir į mus nesikreipsite. Tik atlikę reikalingus tyrimus ir užtikrinę tinkamą rastų gimdos kaklelio pakitimų gydymą bei tolesnį stebėjimą, galėsime užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio vystymuisi“, – baigdama pokalbį pabrėžia akušerė-ginekologė Sigita Neverauskienė.