Atsiliepimai Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT
home icon
+370 46 433403 Kontaktai ir darbo laikas

Kaip teisingai reaguoti į kosulio ženklus?

 

Asta Mastavičiūtė

Sveiki, mano vardas Asta Mastavičiūtė, esu medicinos mokslų daktarė ir dirbu šeimos gydytoja „Northway“ medicinos centre. Šį kartą kviečiu Jus daugiau sužinoti apie kosulį, nes ši tema aktualesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Nemažai žmonių skuba pas gydytojus dėl menkiausio kostelėjimo. Dažnai jie yra gydomi be reikalo. Net apie 50 proc. pacientų, kurie į medikus kreipiasi dėl stipraus kosulio, skiriami antibiotikai. Tačiau stiprus kosulys, kamuojantis kitais atžvilgiais sveiką suaugusįjį, dažniausiai yra virusinis ir jam gydyti antibiotikų nereikia.
Tikiuosi, mano atsakymai padės  lengviau šifruoti kosulio ženklus ir teisingai į juos reaguoti.

 

Kas yra kosulys?

Sakoma, kad kosulys – tai „plaučių sarginis šuo“. Iš tiesų tai natūralus organizmo apsauginis refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos. Tai reiškia, kad kosulį dažniausiai reikia skatinti, skystinti skreplius ir taip lengvinti atsikosėjimą. Tai bene dažniausias peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligų palydovas, kuris gali varginti bet kokio amžiaus žmones. Kosulys išeikvoja daug energijos ir neigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę. Greta sukeliamo diskomforto kosulys sudaro sąlygas plisti infekcijos sukėlėjui aplinkoje ir taip didina riziką užsikrėsti greta esantiems žmonėms, nes kosulio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos ne tik dulkės, teršalai, bet ir gleivės, skrepliai.

Kosulys būna dviejų rūšių:

  • Sausas kosulys – kai žmogus nieko neatsikosti. Šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro.
  • Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsikosėjimą.


Kas gali sukelti kosulį?

Pirmas žingsnis vertinant kosintį pacientą, yra kosulio trukmė. Pagal kosulio trukmę galima įtarti jį sukėlusią priežastį. Kosulys būna:

  • Ūminis – tęsiasi iki 3 savaičių. Jį sukelia peršalimo ligos, sinusitas, plaučių uždegimas, bronchų astma. Dauguma žmonių, nepasikonsultavę su gydytoju, patys be recepto nusiperka vaistų kosuliui gydyti. Dėl šios priežasties sunku apskaičiuoti ūminio kosulio paplitimą.
  • Užsitęsęs kosulys trunka nuo 3 iki 8 savaičių.
  • Lėtinis – tęsiasi daugiau nei 8 savaites, kurį sukelia trys pagrindinės priežastys:

1. Bronchų astma.
2. Gastroezofaginio refliukso liga, kurios metu vargina ilgalaikis rėmuo. Pacientai skundžiasi kosuliu kartu su skausmu ir graužimu gerklėje. Kosėjant skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Gulint simptomai sustiprėja, todėl kosti naktimis, rytais, dažniausiai kosulys būna sausas.
3. Rinosinusitas - stiprios slogos pasekmė, kuomet dalis nosiaryklės gleivių patenka į gerklę.

Kartais pacientai skundžiasi, jog kosti kelias savaites ar net mėnesius, kosulys tai sustiprėja, tai vėl išnyksta, tačiau pilnai nepasveikstama. Kosulys būna sausas, kartais lyg priepuolinis. Tada galima įtarti atipinių bakterijų (mikoplazmų, chlamidijų) sukeltą kosulį. Atliekami bendri kraujo tyrimai dažniausiai būna geri, diagnozė nustatoma tik atlikus serologinį kraujo tyrimą, t.y. nustačius specifinius antikūnus kuriai nors iš šių bakterijų.

Kosulio priežastis gali būti ir įprotis kosčioti ar psichogeninė priežastis.

Kosulį gali sukelti ir kai kurių vaistų padidintam kraujospūdžiui mažinti vartojimas (AKF I).  10 – 20 proc. pacientų, kurie vartoja angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, kyla sausas kosulys. Kosulys gali atsirasti iš karto pavartojus preparatą arba po kelių mėnesių. Nustojus vartoti preparatą anksčiau ar vėliau kosulys  praeina. Dažnai tai kosulys, kuris pasireiškia kaip vienintelis ligos simptomas ir kurio priežasties nepavyksta nustatyti fizinio ištyrimo metu, rentgenologiškai bei atlikus spirometriją.

Kitos priežastys: rūkymas, per didelis krūvis balso stygoms (ilgai ir dažnai kalbant, dainuojant), taip pat dažnai kostima persirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis – dėl padidėjusio kvėpavimo takų reaktyvumo ir reagavimo į aplinkos veiksnius (pvz., šalto oro).

Kosulys gali būti širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių ar bronchų vėžio pranašas.

Vaikų kosulį vadiname lėtiniu, kai jis tęsiasi ilgiau nei 4 savaites

Reikia atkreipti dėmesį, kad lėtinis kosulys įvairiose šalyse vargina apie 40 proc. populiacijos.


Kiek laiko trunkantis kosulys turėtų priversti sunerimti?

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, kosulys vidutiniškai trunka apie 18 dienų. Ūminio kosulio (trunkančio trumpiau nei tris savaites) slopinti nereikėtų, nes jis atlieka apsauginį vaidmenį. Žmonės stengiasi kosulį kuo greičiau išsigydyti, o gydydamiesi padaro klaidų. Tik kas antras žmogus, kai jį ima kamuoti kosulys, konsultuojasi su šeimos gydytoju. Kiti yra linkę vartoti tuos pačius vaistus, kuriuos gydytojas kažkada buvo išrašęs. Dalis žmonių nesikonsultuoja nei su gydytojais, nei su vaistininkais, o vaistus renkasi savo nuožiūra. Kuo ilgiau kosuliui leidžiama vystytis, tuo sunkiau vėliau jo atsikratyti.  Jeigu ūminis kosulys nėra gydomas, jis gali tapti lėtiniu. Tuomet gali kilti komplikacijų, o gydymas – užtrukti.


Kokios klaidas dažniausiai daro sergantieji, mėgindami gydytis patys?

Viena dažniausių klaidų – kai žmonės, stengdamiesi kosulį kuo greičiau išsigydyti, vartoja antibiotikus. Stiprus kosulys, kamuojantis kitais požiūriais sveiką suaugusįjį, dažniausiai būna virusinis, jam gydyti antibiotikų nereikia. Viena didžiausių klaidų, kai, esant sausam kosuliui, žmogus stengiasi paversti jį drėgnu ir geria acetilcisteino klasės vaistus, mukolitikus arba ambroksolio grupės preparatus, kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai išsiaiškinama kosulio priežastis, fiziologija, bronchų laidumo būklė. Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosti.  Tad patiems gydytis kosulį tikrai rizikinga.


Kodėl reikia kreiptis į gydymo įstaigą?

Kosulys – tai vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo dulkių, svetimkūnių. Kosulys yra ligos simptomas, jis gali būti įvairus ir tik gydytojas, išanalizavęs priežastis ir kosulį lydinčius simptomus, gali nustatyti jį sukėlusią ligą. Į gydymo įstaigą reikia kreiptis, nes labai svarbu gydyti ne simptomą – kosulį, o jį sukėlusią priežastį – pagrindinę ligą. Ypatingai pacientai besiskundžiantys užsitęsusiu kosuliu, turi būti išsamiai ištirti. Į medikus kreiptis būtina, jei:

  • kamuoja lėtinės plaučių ligos ar kiti lėtiniai susirgimai,
  • pacientas kosti ilgiau nei 3 savaites,
  • kosti jaunesnis nei 3 mėn. vaikas,
  • trūksta oro ar kvėpuojant girdėti švokštimas,
  • kosėjant pasirodo kraujo ar rudų skreplių,
  • jei kosulys stiprėja savaitės bėgyje – svarbiausia atmesti sunkias ligas, ypatingai plaučių uždegimą,
  • jei bendra būklė blogėja.

Daugeliu atvejų pagal informaciją apie paciento vartojamus vaistus, žalingus įpročius, gyvenamąją ir darbo aplinką, ar neturėjo kontakto su sergančiu tuberkulioze, ar anksčiau nesirgo arba neserga vėžiu, tuberkulioze ar AIDS,  ar anksčiau darytose krūtinės ląstos radiogramose nenustatyta  plaučių audinio pokyčių ir pan. gydytojas gali nustatyti diagnozę. Taip pat gali tekti atlikti papildomus laboratorinius ar instrumentinius (spirometrija ir kt.) tyrimus, ką galima padaryti tik gydymo įstaigose.


Kokios gali būti užsitęsusio kosulio pasekmės?

  • krūtinės ląstos ir pilvo sienos skausmas;
  • miego sutrikimai;
  • balso pakimimas;
  • vėmimas po kosulio;
  • šlapimo nelaikymas;
  • nuovargis;
  • galvos skausmas;
  • šonkaulių lūžiai.

 
Rekomendacijos žmonėms besiskundžiantiems užsitęsusiu ar nuolat besikartojančiu kosuliu.

1. Mesti rūkyti.

2. Gerti daug šiltų skysčių.

3. Vengti dulkių, gerinti darbo-buities sąlygas.

4. Vengti temperatūrų kaitos, šalto oro.

5. Gydyti infekcijos židinius.

6. Vibraciniai masažai, specialūs kvėpavimo pratimai (baliono pūtimas) – aktyvinami virpamojo epitelio judesiai, skystina sekretą, lengvina jo pasišalinimą.

7. Pakankama patalpų pro drėgmė, kad neišsausėtų kvėpavimo takų gleivinė.

8. Varginant ūminiam kosuliui patartina vartoti daugiau „karštųjų vaistų“: pipirų, česnako, imbiero. Jie veikia kaip antioksidantai, didina seilių išsiskyrimą, skystina sekretą ir taip palengvina kosulį.