Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Jūsų savijauta priklauso nuo išgerto vandens kiekio

Sveiki,
aš esu Žaneta Genutienė, „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja. Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai yra vanduo? Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – vos keletą dienų. Vanduo – tai atgaiva, sveikata, energija. Jis – mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas. Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumėmės gerai ir būtume kupini jėgų. Tai ypač svarbu karštomis vasaros dienomis, kadangi esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių. Tad šiandien kviečiu sužinoti daugiau apie tai, kodėl vanduo reikalingas mūsų organizmui.

Kuo vanduo naudingas mūsų organizmui?
Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70% vandens, kraujyje apie 98%, raumenyse apie 75%, kauluose apie 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą.
Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Vanduo svarbus ir organizmo termoreguliacijai.
Štai dar keletas vandens teikiamos naudos pavyzdžių:
Vanduo lieknina. Dažnai žmonės linkę alkio jausmą maišyti su troškuliu. Todėl, pajutę alkį, pirmiausia išgerkite vandens. Tai padės jums jaustis sotesniems. Vandens stiklinę išgerkite ir kaskart prieš valgį. Sotumo jausmas ateis greičiau, tad suvalgysite mažiau, o organizmą papildysite vandens kiekiu.
Vanduo ne tik malšina alkio jausmą, bet ir suaktyvina medžiagų apykaitą. Ir tuo labiau, kuo jis šaltesnis. Kad sušildytų vandenį, organizmas turi dirbti, šio proceso metu degindamas kalorijas.
Vanduo suteikia daugiau energijos. Jei jaučiatės išsekę, su vandeniu gaukite energijos. Dehidratacija verčia jaustis pavargusiu.
Reikiamas vandens kiekis padės jūsų širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, o kraujui transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas į jūsų ląsteles.
Vanduo mažina įtampą. Vanduo sudaro apie 70% iki 80% jūsų smegenų tūrio vanduo. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas ir protas yra apimti streso. Siekdami išlaikyti žemą streso lygį, laikykite ant savo darbo stalo stiklinę vandens ar nešiokitės su savimi vandens butelį ir gurkšnokite reguliariai.
Vanduo stiprina raumenų tonusą. Geriamasis vanduo padeda išvengti raumenų spazmų ir „sutepa“ Jūsų kūno sąnarius.
Trūkstant vandens, teks mankštintis ilgiau ir intensyviau, norint pasiekti trokštamą rezultatą.
Vanduo gerina virškinimą. Kartu su ląsteliena, vanduo yra labai svarbus geram virškinimui. Vanduo padeda tirpinti atliekų daleles, ir sklandžiau perduoda Jūsų virškinimo traktui. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas sugeria visą vandenį, ir perduoti atliekas tampa gerokai sunkiau.
Taigi, vanduo yra būtinas beveik kiekvienai kūno funkcijai, o vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti.

Koks vandens kiekis mums reikalingas?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti – kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei jūsų ūgis 1,75 metro, per dieną jums reikia išgerti apie 1,75 litro vandens. Jums reikalingo vandens kiekis taip pat priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Jums gali reikėti daugiau vandens, jei sportuojate ar stipriai prakaituojate. Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug. Suvartojus per daug vandens, sveiko žmogaus organizmas vandens perteklių sėkmingai pašalins.

Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai – lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Dėl vandens deficito praradus 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs tik apie 8.

Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną privalome išgerti prarastą vandens kiekį. Su geriamuoju vandeniu mes gauname ir apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Ar vandenį gerti reikia tik pajutus troškulį?
Gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntate troškulį, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens. Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapinimosi trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną. Pavyzdžiui, jeigu dirbate karštoje aplinkoje arba jums skauda galvą, išgerkite dvi stiklines vandens. Jeigu galvos skausmas atsirado dėl dehidratacijos, jis turėtų per valandą dingti. Dehidratacija taip pat gali turėti poveikį protinei veiklai. Remiantis tyrimų duomenimis, vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį į matematikos užduotis pablogėdavo, jeigu jų organizmas dehidratuodavo nuo 1 iki 2%, o toks skaičius net nėra pakankamas, kad sukeltų troškulio pojūtį. Nors vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais (daržovėse ir vaisiuose jis sudaro apie 90 proc. masės, duonoje – 40 proc., mėsoje 45–65 proc.), šio kiekio nepakanka patenkinti organizmo poreikius. Todėl vandenį gerti reikia ir nejaučiant troškulio.

Ar troškulį malšinti galime vandeniu iš čiaupo?
Mūsų šalyje vanduo iš čiaupo – puikios kokybės. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti viešajam vandens tiekimui tik požeminį (gruntinį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes jis yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos – aplinkos tarša esminės neigiamos įtakos jam neturi. Be to, vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama. Tai yra nacionalinis turtas, kurį Lietuvai padovanojo gamta, o kartu ir didžiulis privalumas kitų valstybių atžvilgiu, nes jos dažniausiai naudoja valytą ir cheminiu būdu apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net tokia išsivysčiusi valstybė kaip JAV savo piliečiams tiekia apie 80 proc. cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.

Kokia Jūsų rekomenduojama geros savijautos formulė?
Perskaitę šį interviu, išgerkite stiklinę vandens. Ir pasidalinkite juo, kad ir Jūsų draugai padarytų tą patį. Tegul tai tampa įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir gerą sveikatą.