Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Ką reikia žinoti apie cholesterolį

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Per mažas cholesterolio kiekis irgi gali signalizuoti apie galimas ligas ar būti depresijos priežastimi.
Didžiąją dalį cholesterolio – apie 70 proc. pagamina žmogaus organizmas, likusi dalis cholesterolio patenka su gyvūninės kilmės maistu. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – kas tai?

Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo.
DTL (didelio tankio lipoproteinai) – tai „gerasis“ cholesterolis. Padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarajį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. „Gerasis“ (didelio tankio) cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką.
Galimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze, senatvine silpnaprotyste ir kitomis lėtinėmis ligomis padidėja, jei žmogus turi per mažą „gerojo“ cholesterolio kiekį. Tai patvirtina įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenys. Pavyzdžiui, JAV mokslininkai tyrinėjo pasirinktą grupę vyrų ir nustatė, kad turėjusiems daugiausia „gerojo“ cholesterolio asmenims tikimybė mirti iki 85 metų buvo beveik 30 proc. mažesnė, nei tiems, kurie jo turėjo mažiausiai.
MTL (mažo tankio lipoproteinai) – tai „blogasis“ cholesterolis. Per didelis jo kiekis kaip rūdys vamzdžiuose nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje turi būti kuo mažiau. Širdį ir kraujagysles žaloja „blogasis“ (mažo tankio) cholesterolis..
Trigliceridai – trečia lipidų rūšis. Trigliceridai taip pat skatina aterosklerozę, ypač sergant cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Taigi trigliceridus turėtume taip pat vadinti „blogais“ bei stebėti jų kiekį. Aterosklerozę padeda sukelti ir per didelis kitų kraujo riebalų – trigliceridų kiekis.
Cholesterolio svarba organizmui neginčijama, tačiau jo didėjimas žmogaus organizme yra glaudžiai susijęs su sočiųjų (gyvūninės kilmės) riebalų vartojimo pertekliumi. Taigi, problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokio pavidalo jis cirkuliuoja kraujyje.

Kas įtakoja cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje?

Paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo, inkstų, kepenų, skydliaukės ligos, rūkymas, netinkamas maitinimasis, antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.

Kokia yra padidėjusio cholesterolio rizika?

„Blogojo“ cholesterolio padidėjimas ir „gerojo“ sumažėjimas žmogaus kraujyje – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies-kraujagyslių ligų atsiradimą;
Padidėjus MTL ( „blogojo“ cholesterolio) koncentracijos kraujyje, organizmas nesugeba metabolizuoti jo pertekliaus, todėl jis kaupiasi arterijų sienelėse, formuodamas taip vadinamas aterosklerotines plokšteles – vystosi aterosklerozė, kuri pažeidžia kraujagysles, krauju aprūpinančias širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas. Dažniausios šios ligos pasekmės – miokardo infarktas ir smegenų insultas.

Kiekvienam žmogui svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Nustačius cholesterolio padidėjimą, svarbu laiku imtis priemonių jo mažinimui ir taip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Kaip sužinoti, koks Jūsų cholesterolis?

Aukštos cholesterolio koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos. Todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui patariama atlikti lipidogramą. O sulaukus 30 metų, turint viršsvorį, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis išsitirti rekomenduojama kasmet.
Lipidograma – tai keturių tyrimų kompleksas, kurį sudaro:
• bendrojo cholesterolio,
• DTL cholesterolio (didelio tankio lipoproteinai),
• MTL cholesterolio (mažo tankio lipoproteinai) ir
• trigliceridų (TG ) koncentracijos nustatymas kraujo serume.

Kodėl reikalinga būtent lipidograma?

Ištyrę tik bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje, nesužinosite, kurio „gerojo“ ar „blogojo“ yra per daug. Galbūt bendras cholesterolis padidėjęs „gerojo“ sąskaita ir nerimauti nėra dėl ko. Susirūpinti ir imtis priemonių reikia, kai per daug „blogojo“ cholesterolio.

Kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį?

Daugeliu cholesterolio padidėjimo atvejų gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą. Svarbiausia priemonė cholesterolio mažinimui yra sveika ir subalansuota mityba, nes visas perteklinis cholesterolis gaunamas su maistu.
Kai bendras cholesterolis didesnis nei 7,5 mmol/l, MTL („blogas“ cholesterolis) didesnis nei 6 mmol/l, arterinis kraujospūdis 180/110 mmHg ar didesnis, taip pat jeigu rūkote ar sergate cukriniu diabetu, jeigu giminių tarpe yra ar buvo sergančių aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labai didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių liga ir būtinas medikamentinis gydymas. Veiksmingiausius vaistus paskiria gydytojas.

Mitybos rekomendacijos norint išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje

Per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.
Daugiausiai cholesterolio yra vištų kiaušinių tryniuose (570 mg/100 g produkto), fermentiniame sūryje (520 mg), galvijų kepenyse, inkstuose, smegenyse, majoneze, žuvies ikruose, unguryje it kt. Mažiau – žuvyse, liesoje mėsoje, vištienoje, be odos, liesuose pieno produktuose, tamsioje duonoje.
Cholesterolio visiškai neturi šie produktai: visos daržovės, vaisiai, augaliniai aliejai, riešutai, kruopos, miltai ir makaronai, kurių sudėtyje nėra kiaušinio, kiaušinio baltymas ir t.t.
Rekomenduojama:
• vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų,
• valgyti liesą mėsą (liesą veršieną, jautieną, triušieną),
• rečiau valgyti patiekalus iš inkstų ir kepenų,
• vištieną ir kalakutieną valgyti be odos,
• saikingai vartoti kiaušinius ir alkoholį,
• valgyti daugiau žuvies produktų (ypač šaltųjų jūrų žuvis: skumbrę, tuną, lašišą, menkę),
• maistą ne kepti, o troškinti arba virti,
• valgyti daugiau vaisių ir daržovių (geriausia žalių),
• rinktis liesesnius pieno produktus,
• valgyti juodą duoną, ypač su grūdais ir sėlenomis,
• vištieną ir kalakutieną valgyti be odos,
• vartoti mažiau cukraus,
• gerti pakankamai skysčių (apie 1,5 l per dieną),
• nerūkyti,
• normalizuoti svorį,
• reguliariai mankštintis.