Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Alkoholio žala sveikatai

 

Sveiki, esu Arida Buivydienė, „Northway“ medicinos centro gydytoja gastroenterologė. Metų pradžioje dažnai sau pažadame  pradėti gyventi sveikiau: neberūkyti, daugiau judėti, sveikiau maitintis… Tačiau ir toliau dažniausiai nevengiame prie sveikos vakarienės pasimėgauti vyno taure. Nors alkoholis siejamas su padidėjusia vėžio, insulto bei širdies ligų rizika, jau nekalbant apie kepenų pažeidimus, pagal suvartojamo alkoholio kiekį pirmaujame Europoje. Todėl šiandien atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda dažnas pacientas. Tikiuosi, jie padės suprasti, kokią grėsmę alkoholis kelia mūsų sveikatai.

1. Ar alkoholinius gėrimus galima vartoti saugiai, nekenkiant savo sveikatai?

Pacientai dažnai klausia, koks yra rekomenduotinas, nekenksmingas sveikatai alkoholio kiekis. Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia mažai rizikingo, pavojingo ir akivaizdžiai žalingo sveikatai alkoholio kiekio ribas. Mažai rizikingas išgeriamo alkoholio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 1-2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną  moterims ir 2-3 – vyrams. Vieną standartinį alkoholio vienetą sudaro stiklelis (25-30 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (100-120 ml) vyno, mažas bokalas (330 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Tačiau sergant lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, esant genetiniam polinkiui vystytis priklausomybėms, net mažiausias alkoholio kiekis nėra saugus sveikatai.

2. Kodėl alkoholis vadinamas „tyliuoju žudiku“?

Alkoholis skatina greitą daugelio „nebylių“ lėtinių ligų progresavimą. Žmogus dažnai net neįtaria, kad serga lėtiniu virusiniu B ar C hepatitu. Be to, alkoholis pasižymi stipriu poveikiu nervų sistemai. Jis yra slopinanti, nuskausminati cheminė medžiaga: nedideli jo kiekiai mažina įtampą, atpalaiduoja, gerina nuotaiką. Tačiau ilgainiui organizmas pripranta prie gaunamo alkoholio kiekio ir tam pačiam efektui pasiekti reikia vis didesnių dozių. Tuo pačiu didėja žalingas jo poveikis organizmui, priklausomybės alkoholiui išsivystymo rizika.

3. Kokios grėsmės tyko alkoholinius gėrimus vartojant per dažnai ir per gausiai?  Kokius organus alkoholis pažeidžia dažniausiai ir stipriausiai?

Pacientai į gydytojus dažniausiai kreipiasi, jau esant toli pažengusiai ligai – t.y. kepenų cirozei, kurią sukelia ne tik virusiniai B ir C hepatitai, bet ir alkoholis. Neramu, kad besikreipiančiųjų su negrįžtamu sveikatos sutrikdymu amžius jaunėja, vis dažniau serga moterys. Apie 50 proc. mirčių dėl alkoholio vartojimo priežastimi tampa alkoholinė kepenų liga. Dažnai pažeidžiama ir kasa: ūmus kasos uždegimas gali baigtis mirtimi, lėtinis kasos pažeidimas gali vystytis „nebyliai“ – kasos latake susidaro akmenys, kasos audinys nyksta, vystosi cukrinis diabetas su savo komplikacijomis.

Vartojant ilgą laiką alkoholį, didėja vėžinių susirgimų išsivystymo rizika. Alkoholis, kaip minėjau, yra nuskausminanti cheminė medžiaga. Žmogus nebekreipia dėmesio į nedidelius skausmus. Uždelsiama laiku kreiptis į medikus.

4. Ar atsisakę alkoholinių gėrimų, galime būti ramūs dėl savo sveikatos?

Atsisakyti alkoholio vartojimo, esant bet kokiam sveikatos sutrikdymui, tikrai labai naudinga, nes pakitimai dažnai dar gali būti grįžtami. Tačiau sužinoti, kiek sveikata sutrikdyta, galima tik ją pasitikrinus: kepenų pažeidimas prasideda nuo paprasto kepenų suriebėjimo, vėliau vystosi lėtinis hepatitas, kepenų audinys „randėja“ ir galiausiai išsivysto kepenų cirozė, kuri dažniausiai yra jau negrįžtamas procesas.

5. Ką galėtumėte patarti pacientams, kad jie būtų sveikesni?

Tikrai nesiūlysiu raudono vyno taurės prie vakarienės. Patarčiau susirasti širdžiai mielą laisvalaikio leidimo būdą, kuris galėtų geriau, nei alkoholis sumažinti įtampą ir patiriamą stresą. O šventinių susibūrimų metu, imdami pavyzdį iš vaikų, sėdėjimą prie vaišių stalo keiskime į smagią veiklą draugų būryje.