Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Kojų venų operacijos: pooperacinio laikotarpio instrukcija

Daiva Ausėnaitė

Kas ketvirtam vyrui ir kas antrai moteriai, besikreipiantiems į šeimos gydytoją, nustatoma sutrikusi kojų veninė kraujotaka. Europos šalių statistikos duomenimis, lėtiniu kojų venų nepakankamumu serga apie 15 proc. visuomenės. Moterys šia liga serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau manoma, kad maždaug pusei milijono žmonių anksčiau ar vėliau prireikia venų operacijos. Kokios mūsų šalyje egzistuoja chirurginės galimybės ir ką reikėtų žinoti apie pooperacinį laikotarpį?

Operacijų įvairovė

Pasak medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgo Gintario Vilkevičiaus, kojų venų operacijos skirstomos į dvi grupes. „Yra atvirosios operacijos, kai venos operuojamos chirurginiu būdu per pjūvius. Tokių operacijų metu mechaniškai šalinamos pažeistos venos, kurios neturi geros vožtuvų funkcijos. Kita, didesnė operacijų grupė – tai endovaskuliniai gydymo metodai. Tai lazerinės, radiodažnuminės operacijos ir skleroterapija. Nuo 2012 m. pasaulyje taikomas dar vienas metodas, paprastai jis vadinamas kraujagyslės klijavimu. Tai labai pažangus venų varikozės gydymo metodas, turintis daug privalumų. Atliekant tokią operaciją adata su medicininiais klijais įkišama į veną ir ją ištraukiant švirkščiami klijai – nereikia net vietinės nejautros. Šį metodą jau galime pradėti taikyti ir mūsų šalyje, tačiau vis dar sulaiko operacijos kaina, kuriai lietuviai kol kas nesiryžta. Iš endovaskulinių tai bus brangiausia operacija,“ – sako angiochirurgas G. Vilkevičius.

Pasak gydytojo, ir pasaulinės tendencijos, ir jo asmeninė praktika byloja, kad endovaskuliniai gydymo metodai jau baigia išstumti atviros chirurgijos operacijas. G. Vilkevičius sako, jog kartais klaidingai manoma, kad endovaskuliniai metodai tinka tik nelabai progresavusiai venų varikozei gydyti. „Net ir progresavusios ligos atvejais, kai jau yra išsivysčiusios trofinės opos, endovaskulinius gydymo metodus puikiai galima taikyti,“ – sako medikas.

Situaciją sunkina nejautra

Pasak kraujagyslių chirurgo, būtent pasirinktas operacijos metodas lemia, koks bus pooperacinis laikotarpis. „Pooperacinis laikotarpis yra lengvesnis, kai atliekamos endovaskulinės operacijos. Po atvirų operacijų gijimas yra daug sunkesnis“, – pastebi medikas.

Atsakydamas į klausimą, kodėl taip yra, jis vardija endovaskulinių gydymo metodų pranašumus: „Atvirai operacijai reikalinga didesnio lygio nejautra. Atliekama spinalinė nejautra, kai vaistai leidžiami į stuburo kanalą, arba bendroji nejautra, kai pacientas užmigdomas, už jį kvėpuoja aparatas. Pati nejautra sukelia tam tikrų problemų pooperaciniu laikotarpiu. Jeigu atliekama spinalinė nejautra, pacientas turi praleisti parą stacionare, nes po šios nejautros jis negali iš karto atsistoti ir eiti – turi pagulėti tol, kol nejautra praeina. Kurį laiką stacionare pacientas turi praleisti ir po bendrosios nejautros. Kitas dalykas, kuris sunkina pooperacinį laikotarpį, – operuojant atviru būdu lieka pjūviai, dėl to būna didesni skausmai. Jei yra didesni skausmai, pacientui sunkiau vaikščioti.“

Nuo operacinio stalo – namo

„Po venų operacijų labai svarbu, kad pacientas vaikščiotų, nes vaikščiojimas apsaugo nuo tokių grėsmingų pooperacinių komplikacijų, kaip giliųjų venų trombozė ir plaučių tromboembolija, nuo kurių galima ir numirti. O po endovaskulinių operacijų, jei operuojama tik atlikus vietinę nejautrą, pacientas atsistoja nuo operacinio stalo ir gali eiti namo,“ – sako angiochirurgas.

Jis pabrėžia, kad trombozės yra labai reta komplikacija, ypač jei atliekama endovaskulinė operacija. „Kadangi endovaskulinės operacijos yra minimaliai invazinis metodas, todėl jis labai tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresni asmenys dažnai serga gretutinėmis ligomis. Jei pacientai serga širdies, plaučių ligomis, tuomet endovaskuliniai venų varikozės gydymo metodai tikrai yra pranašesni. Nėra nejautros pasekmių, nedaromi pjūviai, nėra su žaizda susijusių komplikacijų. Tai labai svarbūs dalykai pooperaciniu laikotarpiu,“ – pabrėžia G. Vilkevičius.

Pooperacinio laikotarpio taisyklės

Angiochirurgas atkreipia dėmesį į keletą pooperacinio laikotarpio taisyklių, kurių privalu laikytis: „Pirmą savaitę po operacijos negalima kilnoti sunkumų, sunkiai fiziškai dirbti. Labai reikėtų saugotis ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo. Iš karto po operacijos netinka ilgi skrydžiai, trunkantys daugiau nei 3–4 valandas ar kelionė autobusu, kai ilgai sėdima nekeičiant padėties. Žmogui ilgą laiką būnant vienoje padėtyje, nejuda raumenys, sulėtėja kraujotaka, ir tai gali sukelti giliųjų venų trombozę – pasekmę, kurios visi bijome ir vengiame.“

Gydytojas atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių patarimų pooperaciniu laikotarpiu: „Po endovaskulinės operacijos žmogus turi elgtis lygiai taip pat, kaip iki operacijos. Kraujotaką gerina vaikščiojimas – tai pati geriausia pooperacinių komplikacijų profilaktikos priemonė, nes vaikštant susitraukinėja raumenys ir raumenų susitraukinėjimai stimuliuoja veninę kraujotaką. Tai pagrindinė profilaktinė priemonė nuo giliųjų venų trombozės.“

10 svarbiausių dalykų po kojų venų operacijos:

dieną nešioti kompresinę kojinę (ryte užsimauti, vakare prieš miegą – nusimauti. Naktį trumpam atsikėlus, pvz., į tualetą, kojinės mautis nereikia);
prausiantis saugoti, kad nesušlaptų tvarsčiai;
per dieną išgerti 1,5–2 litrus skysčių;
stengtis vaikščioti pakankamai daug, tačiau, pajutus nuovargį, prigulti ir pailsėti;
nedirbti sunkių fizinių darbų, nekelti sunkių daiktų;
nesportuoti;
neavėti aukštakulnių batų;
neskristi lėktuvu;
nesilankyti soliariume;
nesiprausti pirtyje ar karštoje vonioje.