Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo padažnėjimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais.

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Rečiau, bet serga ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Roravirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24-72 valandų nuo užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės yra vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 procentai ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Ligos metu netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Profilaktika:
• skiepai;
• kitos profilaktikos priemonės: rankų higiena, asmeninė higiena, ligonio izoliavimas, dezinfekcinės medžiagos.