Atsiliepimai Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT
home icon
+370 46 433403 Kontaktai ir darbo laikas

Skrandžio ir žarnyno ligos

Opaligė - tai lėtinė pasikartojanti liga, kuriai paūmėjus atsiranda dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa. Paviršinės skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdelės vadinamos erozijomis. Jeigu pažeidimas gilesnis, susidaro gleivinės žaizda - opa. Pagrindiniai opaligės simptomai - pykinimas, vėmimas, rėmuo, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris apibūdinamas kaip deginantis, graužiantis ar alkio skausmas. Kai skrandžio skausmas yra pastovus, palengvėja pavalgius, tačiau praėjus  kelioms valandoms po valgio vėl atsinaujina, galima įtarti, kad tai -  dvylikapirštės žarnos opa. Šiai ligai taip pat dažnai būdingas skausmas dėl kurio atsibundama naktį. Kai skrandžio skausmas nėra pastovus, ir maistas jo nenuramina, o paaštrina, dažniausiai tai  - skrandžio opa. Verta atkreipti dėmesį, jog funkcinės dispepsijos sindromas, kuris yra labai dažnas, gali pasireikšti tokiais pat simptomais. Tik endoskopinis skrandžio tyrimas padeda nustatyti tikslią diagnozę.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - tai būklė, kai dėl skrandžio turinio refliukso (t.y. patekimo į stemplę) pažeidžiama stemplės gleivinė ir (ar) kiti organai (pvz. gerklė, bronchai), ir (arba) dėl šio refliukso sukeltų simptomų pablogėja gyvenimo kokybė. GERL vis labiau plinta visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Liga pasireiškia tipiškais simptomais: deginimu už krūtinkaulio, atpylimais rūgščiu skrandžio turiniu, diskomforto pojūčiu, skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Rekomenduojama pirmiausia keisti mitybos įpročius (reguliariai maitintis, neprisivalgyti prieš miegą), nerūkyti, turint viršsvorį - mažinti kūno masę. Tačiau tik specialistas gali nuspręsti, kokius tyrimus būtina atlikti  ir koks gydymas reikalingas.

Dirgliosios žarnos sindromas - funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kurį lydi pilvo skausmai ar diskomfortas (pūtimas ir t.t.), susijęs su pakitusiu tuštinimųsi. Ši liga yra gana paplitusi – ja serga apie 23% suaugusiųjų žmonių. Ligos priežastys nėra visai aiškios, tačiau žinoma, kad dirglios žarnos sindromo pradžiai ir eigai didelę reikšmę turi persirgtos žarnyno ar skrandžio ligos, infekcijos, psichiniai ir socialiniai veiksniai, stresas, nuolatinis psichologinis diskomfortas, chirurginės intervencijos, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba. Dirglios žarnos sindromo gydymas pradedamas nuo žarnyno spazmus mažinančių vaistų, kurie atpalaiduoja lygiuosius žarnyno raumenis ir neleidžia atsirasti žarnyno spazmams. Taip sumažėja skausmas ir susireguliuoja tuštinimosi dažnis. Gydymo efektas pasiekti vaistus rekomenduojama vartoti mažiausiai 2-4 savaites. Ilgalaikis efektas gaunamas vaistus vartojant 3 mėnesius. Kartais reikalingas ilgalaikis gydymas ne tik virškinamąjį traktą, bet ir nervų sistemą veikiančiais vaistais. Labai svarbu ir tinkama dieta bei pakankamas skysčių vartojimas. Skirti efektyviausią gydymą, o taip pat pateikti individualias rekomendacijas gali tik gydytojas.

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tai retas, sunkus arba nevisavertis tuštinimasis. kai normaliai ir racionaliai maitindamasis žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas arba tuštinasi kelis kartus per dieną po nedaug kietų išmatų ir po tuštinimosi nejaučia palengvėjimo. Vidurių užkietėjimas gali būti tam tikrų nervų sistemos, endokrininių ar žarnyno susirgimų simptomas. Nepavykus išsiaiškinti konkrečios priežasties, vadinamas funkciniu vidurių užkietėjimu. Žarnyno funkcionavimui labai svarbi yra tinkama  dieta, vien tik jos korekcija gali būti veiksminga nesunkiam vidurių užkietėjimui gydyti. Patartina maitintis reguliariai, tuo pačiu metu, nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių ir valgyti daug augalinės ląstelienos turinčio maisto (juoda duona, daržovės, vaisiai ir pan.). Taip pat labai svarbu daugiau judėti. Rekomenduojamas pilvo masažas, gydomoji mankšta. Tik  minėtas natūralios priemonės neveiksmingos, skiriami vidurius laisvinantys vaistai, kuriuos geriausiai parinks gydytojas gastroenterologas.

Hepatitas - ūminis ar lėtinis kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai, plintantys tiek per rankas (hepatitas A, E), tiek per kraują (hepatitas B, C, D), alkoholis ir kitos hepatotoksinės medžiagos, vaistai. Kartais kepenų uždegimas pasireiškia labai ūmiai (gelta, skausmai dešinėje pašonėje, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas), tačiau dažnai lėtiniu hepatitu sergantis žmogus nieko nejaučia, kol nepasireiškia toli pažengusios kepenų ligos - cirozės komplikacijos: kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų, ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje), sąmonės sutrikimas. Hepatitas ir kepenų cirozė diagnozuojami atliekant kraujo tyrimus, vidaus organų ultragarsinį tyrimą, stemplės ir skrandžio endoskopinį tyrimą bei kepenų biopsiją. Reikalingus tyrimus ir gydymą gali paskirti tik specialistas – gydytojas gastroenterologas.