Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT

Skrandžio ir žarnyno ligos

Opaligė – tai lėtinė pasikartojanti liga, kai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje periodiškai atsiranda opos. Pagrindinės susirgimo priežastys: Helicobacter pylori infekcija, tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz. aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), stresas. Pagrindinis opaligės simptomas – viršutinės pilvo dalies skausmas nakties metu: nevalgius (dvylikapirštės žarnos opaligės atveju), arba pavalgius (skrandžio opaligės atveju). Verta atkreipti dėmesį, jog funkcinės dispepsijos sindromas, kuris yra labai dažnas, gali pasireikšti tokiais pat simptomais. Tik endoskopinis skrandžio tyrimas gali galutinai atsakyti į šį klausimą.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai būklė, kai dėl skrandžio turinio refliukso (t.y. patekimo į stemplę) pažeidžiama stemplės gleivinė ir (ar) kiti organai (pvz. gerklė, bronchai), ir (arba) dėl šio refliukso sukeltų simptomų pablogėja gyvenimo kokybė. GERL vis labiau plinta visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Liga pasireiškia tipiškais simptomais: deginimu už krūtinkaulio, atpylimais rūgščiu skrandžio turiniu, diskomforto pojūčiu, skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Žmogus gali pats sau padėti – keisti mitybos įpročius (reguliariai maitintis, neprisivalgyti prieš miegą), nerūkyti, jei turi viršsvorį – mažinti kūno masę. Tačiau tik specialistas gali nuspręsti, kokie vaistai reikalingi ir kokius tyrimus būtina atlikti.

Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais ar diskomfortu (pūtimu ir t.t.), susijusiais su pakitusiu tuštinimųsi. Ši liga yra gana paplitusi – serga 8-23% suaugusiųjų žmonių. Ligos priežastys nėra visai aiškios, tačiau žinoma, kad dirglios žarnos sindromo pradžiai ir eigai didelę reikšmę turi persirgtos žarnyno ligos, infekcijos, psichiniai ir socialiniai veiksniai, stresas, nuolatinis psichologinis diskomfortas, chirurginės intervencijos, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba. Ligos prognozė gera, dažnai pakanka gydytojo paaiškinimo, kaip su šia liga tvarkytis. Kartais reikalingas ilgalaikis gydymas ne tik virškinamąjį traktą, bet ir nervų sistemą veikiančiais vaistais.

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – apibūdinamas kaip sunkus, retas tuštinimasis arba tuštinimasis, po kurio lieka nevisiško išsituštinimo pojūtis. Vidurių užkietėjimas gali būti tam tikrų nervų sistemos, endokrininių ar žarnyno susirgimų simptomas. Nepavykus išsiaiškinti konkrečios priežasties, vadinamas funkciniu vidurių užkietėjimu. Žmogus gali sau padėti: daugiau judėdamas, gerdamas pakankamai skysčių, valgydamas augalinės ląstelienos turinčio maisto.

Hepatitas – ūminis ar lėtinis kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai, plintantys tiek per rankas (hepatitas A, E), tiek per kraują (hepatitas B, C, D), alkoholis ir kitos hepatotoksinės medžiagos, vaistai. Kartais kepenų uždegimas pasireiškia labai ūmiai (gelta, skausmai dešinėje pašonėje, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas), tačiau dažnai lėtiniu hepatitu sergantis žmogus nieko nejaučia, kol nepasireiškia toli pažengusios kepenų ligos – cirozės komplikacijos: kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų, ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje), sąmonės sutrikimas. Hepatitas ir kepenų cirozė diagnozuojami atliekant kraujo tyrimus, vidaus organų ultragarsinį tyrimą, stemplės ir skrandžio endoskopinį tyrimą bei kepenų biopsiją. Reikalingus tyrimus ir gydymą gali paskirti tik specialistas – gastroenterologas.